TESLA vs. TOYOTA. Ar TESLA dar praturtins LEAN sistemą?

Tesla

VS.

 

 Automobilių gamyba jau virš 100 metų diktuoja gamybos valdymo madas. XX a pradžioje tai buvo Ford, o po II pasaulinio karo prasidėjo Toyotos era. Toyotos gamybos sistema vėliau Vakaruose įgijusi LEAN sistemos pavidalą tapo gamybos efektyvumo etalonu.

Toyota jau kelis dešimtmečius yra pripažinta automobilių industrijos lyderė pasaulyje ir pagal gaminamų automobilių skaičių. Panašias gamybos apimtis turi ir Volkswagen.

Tačiau prasidėjus elekromobilių epochai atsirado naujas, be galo įdomus žaidėjas – Tesla. Palyginkime Toyota su Tesla. – lentelės skaičiai stebina.

 

RODIKLIAI

2019

TOYOTA

TESLA

Parduota automobilių

10,7 mln.

0,37 mln.

Pajamos

$ 272 mlrd.

$ 24,6 mlrd.

Pelnas, net

$ 22,5 mlrd.

$ – 0,862 mlrd.

Darbuotojų skaičius

370 870

48 000

Rinkos vertė (kapitalizacija), 2020 06 09

$ ~180 mlrd.

$ ~174 mlrd.

 

Pagal pagrindinius veiklos rodiklius, lyginant su Toyota (didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje 2019 metais), Tesla atrodo, kaip nykštukas, tačiau pagal rinkos vertę yra visiškai šalia.

Nei Teslos gamybos rodikliai, nei pelningumas nepaaiškina šios kompanijos super aukštos rinkos vertės.

Šių, iš pirmo žvilgsnio, nelogiškų skaičių paaiškinimas galėtų būti, jog investuotojai mano, kad Teslos kuriamiems automobiliams priklauso ateitis. Jie tiki šia kompanija ir į ją investuoja, nors visi kiti požymiai rodo, kad Tesla akcijų kaina yra pervertinta.

Esminis skirtumas

Toyota yra nuostabi kompanija. Teko ne kartą lankytis jos gamyklose Japonijoje ir kiekvieno apsilankymo metu pavykdavo gauti daugybę dalykų vertingų idėjų, pasimokyti, kaip puikiai veikia jų procesų valdymas, nuolatinio tobulinimo veikla, darbuotojų įtraukimas ir ugdymas, profesinis mokymas ir t.t. Be jokių abejonių, Toyota yra ir LEAN kelrodė žvaigždė.

Tačiau, kylanti Tesla (labai skirtinga kompanija, palyginus su Toyota) yra bene pats įdomiausias reiškinys galingoje pasaulio auto industrijoje.

Koks yra esminis Toyotos ir Teslos skirtumas?

Kai Elon Musk investavo į Teslą 2004 ir tapo jos vadovu, tai buvo maža, niekam nežinoma kompanija su labai neaiškia perspektyva. Dar 2020 metų pradžioje finansų analitikai diskutavo, kiek laiko Teslai liko gyvuoti, o šiandien Tesla rinkos kapitalizacija sudaro virš 170 mlrd. dolerių (dvigubai daugiau, nei JAV auto industrijos legendų Ford ir General Motors kapitalizacija kartu sudėjus) ir artėja prie Toyotos.

Toyota ir toliau ištikimai eina laipsniško ir nuolatinio tiek savo procesų, tiek produktų tobulinimo keliu, o Tesla daro tai, kas kardinaliai keičia suvokimą apie automobilį.

Elon Musk – Teslos variklis

Teslos CEO ir produktų architektas Elon Musk yra vienas iš tų genijų, kurie nebaigė garsių universitetų (E.Musk studijos presižiniame Stanford universitete truko … 2 dienas iki jis su broliu nutarė pradėti į verslą).

E.Musk ne vienintelis iš savo laiku panašiu sprendimus priėmusių super sėkmingų inovaržtorių – prisiminkime tokius Harvardo studijas metusius Bill Gates (Microsoft) ar Mark Zuckerberg (Facebook), o Larry Ellison, Oracle įkūrėjas nebaigė net 2 universitetų…

Beje Tesla, yra ne vienintelis E.Musk verslo projektas. Iki Teslos jis sukūrė ir sėkmingai pardavė PayPal, o šiuo metu vadovauja kelioms kompanijoms, viena kurių yra garsioji SpaceX sukūrusi raketas, kurių brangiausi komponentai yra naudojami daugelį kartų ir pasiuntusi JAV astronautus į kosmosą.

Elon Musk požiūris į gamybos valdymą ir tobulinimą

Visi sutinka, kad E.Musk yra pagrindinis Tesla sėkmės faktorius, todėl jo požiūris į verslo procesų valdymą, šiuo atveju, yra labai svarbus.

Stipraus produkto – automobilių modelių pasižyminčių išskirtinėmis savybėmis sukūrimas yra ir buvo besąlygiškas Musk prioritetas. Ko vertas vien Cybertruck, kurį galima mylėti arba nekęsti…

Pagal pradinę Musk gamybos koncepciją automobilių surinkimo proceso turėjo būti visiškai robotizuotas ir valdomas dirbtinio intelekto. 2018 metais, kai sunkiai sekėsi pasiekti reikiamas Model 3 gamybos apimtis Musk teko atsitraukti nuo šios idėjos.

2018 balandžio mėnesį CBS televizijos laidoje Musk pasakė, kad jis visą savo laiką praleidžia Fremonto gamykloje, stengdamasis išspręsti kylančias problemas ir net miega gamybos ceche. Laidos vedėjui paklausus, kodėl jis taip daro, Musk atsakė: „nes aš neturiu laiko nuvykti namo ir išsimaudyti duše“.

Lean sistemos žinovas sureaguotų: Tai tikras ir pasiaukojamas Genchi Gembutsu (jap. reali vieta su realiais objektais) – Toyotos principas, kaip reikia spręsti procese kylančias problemas.

Taigi, panašu, kad gyvenimas privertė Elon Musk pakeisti požiūrį į gamybos procesą, bent kol kas…

Vis tiktai Musk gamybos vizija yra maksimaliai supaprastinti automobilių konstrukcijas ir gaminti juos didelio našumo robotizuotose linijose. Gal būt, jis bus pirmas, kuriam tai pasiseks?

Kitas svarbus E. Musk principas yra „Fail Fast & Fail Forward“. Kalba eina apie agresyvų tobulinimo stilių. E. Musk sako: „Jei nedarai klaidų, reiškia nepakankamai sparčiai tobulini“. Tiek kurdami naujus produktus (kosminiai aparatai, automobiliai ir kt.), tiek tobulindami gamybos ir kitus procesus, E. Musk ir jo komandos yra padarę daugybę brangių klaidų, bet jų pažangos tempas daro didelį įspūdį.

Toyota ir elektomobiliai

Toyota senai suprato, kad vidaus degimo variklius laikui bėgant pakeis efektyvesni sprendimai. Jie investavo didžiulius pinigus ir pastangas į hibridinių modelių vystymą ir šiame segmente yra akivaizdūs lyderiai.

Hibridai – tai kompromisinis variantas, lyginant su pilnai elektra varomais automobiliais. Galima sakyti, kad Tesla siekia padaryti revoliuciją, o Toyota pasirinko evoliucijos kelią.

Viena aišku: vidaus degimo variklių dienos suskaičiuotos. Kuri strategija – Teslos ar Toyotos bus sėkmingesnė yra labai įdomus klausimas; atsakymą, tikėtina, sužinosime po keleto metų.

Pokyčiai „Va banque“ stiliumi pažįstami abejoms kompanijoms

Lyginant šių dviejų nuostabių kompanijų požiūrį į pokyčius galima apibendrinti, kad Toyota kuria naujoves kur kas atsargiau, nei Tesla. Toyota elgiasi, kaip gerai apskaičiuojantis, mažai rizikuojantis žmogus, o Tesla, kaip viską ant kortos pastatęs lošėjas.

Ar Toyota visada elgėsi atsargiai?

Tikrai ne.

Pasibaigus II pasauliniam karui Toyotos padėtis buvo siaubinga. Tiekimo grandinės buvo sugriautos, chroniškai trūko lėšų, automobilių kokybė buvo prasta, o darbas nenašus (Toyotos darbo našumas buvo 9 kartus mažesnis, nei JAV automobilių gamintojų), kompaniją purtė darbuotojų streikai.

Toyota kompanijos prezidentas Toyoda Kiichiro 1945 metais pasakė: „Reikia pavyti Ameriką per 3 metus. Priešingu atveju Japonijos automobilių pramonė neišgyvens“. Šią misiją įgyvendinti jis pavedė Taiichi Ohno, na, o visa kita jau yra istorija, kuria LEAN entuziastai geri žino.

Taiichi Ohno

Taigi, pokario metais Toyota žaidė „va banque“ ir jai pavyko laimėti, o vienu tokios elgsenos rezultatų tapo Toyotos gamybos sistema arba LEAN. Vėlesniais metais, Toyota perėjo prie žymiai nuosaikesnio pokyčių stiliaus.

Šiandien „va banque“ žaidžia Tesla. Po 16 metų pastangų ir balansavimo ties išgyvenimo riba 2020-jų metų pradžia šiai kompanijai yra nuostabi. Ir tai vyksta, nepaisant koronaviruso pandemijos bei jos katostrofiško poveikio pasaulio ekonomikai.

Ko mus moko laikas?

Šiandien LEAN sistema kartu su 6 Sigma yra dominuojanti procesų valdymo praktika automobilių gamybos industrijoje.

Kaip LEAN sistemos praktikui, man įdomus klausimas: ar šios savotiškos Teslos lenktynės įneš naujovių į procesų valdymą?

Šiame pasaulyje labai nedaug dalykų išlieka stabilūs ir nekintami ilgą laiką. Ypač tokiose dinamiškose terpėse, kaip verslas, technologijos, valdymo koncepcijos ar įrankiai.

LEAN sistema, gimusi iš Toyotos gamybos sistemos, šiuo metu yra savo populiarumo viršūnėje. LEAN kertinės koncepcijos yra aiškios, logiškos, daugybę kartų išbandytos praktikoje – beveik, kaip neginčijamos tiesos.

Ir štai, atsiranda verslo chuliganai, tokie kaip E. Musk, kurie neklausydami išmintingų patarimų elgiasi savaip: kuria, bando, klysta, kenčia, mokosi iš klaidų ir …laimi. Tai verta pagarbos.

Ar gali būti, kad Tesla dar praturtins mūsų supratimą apie geriausiais procesų valdymo praktikas?


Straipsnio autorius: Hubertas Petružis
Pagrindinė iliustracija: ISTOCKPHOTO

#iguru_button_6656bdf58d4e6 .wgl_button_link { color: rgba(255,255,255,1); }#iguru_button_6656bdf58d4e6 .wgl_button_link:hover { color: rgba(255,255,255,1); }#iguru_button_6656bdf58d4e6 .wgl_button_link { border-color: transparent; background-color: rgba(0,189,166,1); }#iguru_button_6656bdf58d4e6 .wgl_button_link:hover { border-color: transparent; background-color: rgba(0,0,0,1); }#wgl-menu-module_6656bdf5a90fe a.wgl-menu-module_link { color: #636363; font-size: 16px; }#wgl-menu-module_6656bdf5a90fe a.wgl-menu-module_link:hover { color: #FF6D34; }#wgl-menu-module_6656bdf5a90fe a:before { background-color: #FF6D34; }